 Pastaruoju metu didžiuosiuose miestuose padidėjo kietųjų dalelių koncentracija, kuri kai kuriuose miestuose viršijo leistiną ribą daugiau nei du kartus. Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius kreipėsi į šalies savivaldybes, kad jos nedelsiant imtųsi priemonių oro taršai kietosiomis dalelėmis savo teritorijose mažinti. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per praėjusius metus Vilniuje vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija neviršijo normos, tačiau Žirmūnų rajone smulkiųjų kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracija viršijo ribinę vertę net 81 dieną. Kaune ir Klaipėdoje ši riba taip pat buvo viršyta dažniau nei leidžiama – daugiau kaip 35 dienas. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, paskutinę šių metų kovo savaitę Lietuvoje užregistruoti 3 įvežtiniai Denge karštligės atvejai. Du vienos šeimos nariai, kaip įtariama, galėjo užsikrėsti Indonezijoje, trečias asmuo – Malaizijoje. Lietuvoje per paskutinius 20 metų (1994-2014) buvo užregistruoti 7 Denge karštligės atvejai, 3 iš jų - praėjusiais metais. 2010 m. sporadiniai, vietinės kilmės Denge karštligės atvejai buvo užregistruoti Prancūzijoje ir Kroatijoje. 2012 m. šios karštligės protrūkis užregistruotas Madeiros saloje (Portugalija). Jo metu registruota daugiau nei 2 000 ligos atvejų. 2014 m. padidėjęs sergamumas registruotas Kuko salose, Malaizijoje, Fidži ir Vanuatu salose Ramiajame vandenyne.
|
|
daugiau
|
| | | |
 2015-ųjų pradžia organų donorystės ir transplantacijos srityje Lietuvai buvo itin sėkminga. Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Biuras), pavykęs tarptautinis donorystės ir transplantacijos procesas, kai mažajai lietuvaitei Estrėjai kovo pradžioje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo persodinta donoro iš Prancūzijos širdelė, ne tik pagausino pritariančiųjų donorystei gretas. Šiemet daugiau registruojama potencialių donorų, o tai reiškia, kad organų donorystės svarbą supranta vis daugiau gydytojų reanimatologų. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kasmet balandžio 7 dieną yra minima Pasaulinė sveikatos diena. Šios dienos minėjimas – unikali galimybė atkreipti politikų, visuomenės ir suinteresuotų institucijų dėmesį į aktualią sveikatai problemą, skatinti bendradarbiavimą, ieškoti neatidėliotinų sprendimų, naudingų viso pasaulio žmonių sveikatos stiprinimui. 2015 metų Pasaulinės sveikatos dienos tema ,,Maisto sauga“. Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia atkreipti žmonių, dirbančių įvairiuose valdžios sektoriuose, ūkininkų, gamintojų, mažmenininkų, sveikatos priežiūros specialistų, taip pat vartotojų, dėmesį į maisto saugos svarbą. |
|
daugiau
|
| | | |
 Nors prie velykinio stalo rekomenduojama vienu kartu sukirsti ne daugiau nei du tris kiaušinius, lietuviai saiko nelinkę paisyti, tad neretai užsidirba virškinimo sutrikimų. Pastarųjų atvejų, kaip sako vaistininkai, pošventiniu periodu padaugėja bent dvigubai. Specialistų teigimu, virškinimo problemos ir apsinuodijimai dažnai kyla ir dėl neteisingai laikomų bei suvartojamų maisto likučių. Šiandien, po ilgojo šv. Velykų savaitgalio minimą Pasaulinę sveikatos dieną, vaistininkai ragina susimąstyti apie maisto saugą, kokybę ir saiką. |
|
daugiau
|
| | | |
 Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastiems fizikiniams, cheminiams ar socialiniams dirgikliams, sutrinka tam tikrų organizmo funkcijų reguliavimo mechanizmai. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes, atsparumą nepalankiems veiksniams. Šiais laikais dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų darželiai, laisvalaikio leidimo centrai ar transportas – uždarose patalpose praleidžiama iki 80 proc. paros laiko. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė įsakymu patvirtino naują vaikų sveikatos tikrinimo tvarką. Atsižvelgiant į tarptautinių ir šalies specialistų rekomendacijas, nustatyti privalomų profilaktinių vaikų sveikatos bei ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 metų) psichomotorinės raidos tikrinimo reikalavimai. Šiuo galiojančiu nauju teisės aktu apibrėžti privalomo profilaktinio vaikų sveikatos bei ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 metų) psichomotorinės raidos tikrinimo reikalavimai, šių paslaugų teikimo ir Vaiko sveikatos pažymėjimo išdavimo tvarka. |
|
daugiau
|
| | | |
 Šventos Velykos – spalvingiausia, ryškiausia ir margiausia metų šventė, kurios neatsiejamas simbolis – margutis. Specialistų teigimu, saugiausia kiaušinius marginti natūraliais maistiniais dažais, kurie jeigu ir patenka per pažeistą lukštą, nekelia pavojaus sveikatai. Dažai, skirti kiaušiniams, ženklinami raide E su numeriais nuo E 100 iki E 180. Perkant reikėtų perskaityti informaciją apie jų sudėtį ir naudojimo instrukciją. Rekomenduojama prieš dažant kiaušinius palaikyti kambario temperatūroje ir nedėti į verdantį, o panašios temperatūros vandenį. Vis dar pasitaiko atvejų, kai siekiant sodresnės margučių spalvos, kiaušiniai dažomi anilininiais, medvilnei skirtais dažais. Taip nudažyti margučiai gali būti tik velykinio stalo puošmena, maistui jų nereikėtų vartoti. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Po ilgojo Šv. Velykų savaitgalio minima Pasaulinė sveikatos diena kviečia susimąstyti apie vartojamo maisto kokybę, jo apsaugą nuo užterštumo bei cheminių medžiagų. Tai puiki proga atkreipti valstybinių institucijų, gamintojų bei prekybininkų, ūkininkų, sveikatos priežiūros specialistų ir visuomenės dėmesį į maisto saugos ir tinkamos mitybos svarbą.
Saugus maistas – sveikatos garantas
Maistas yra esminė pasaulio kultūros ir civilizacijos dalis, turinti didžiulę reikšmę tiek ekonomikai, tiek visuomenės sveikatos apsaugai. Maisto sauga – tai tam tikrų sąlygų sudarymas maitinimo įstaigose, siekiant užtikrinti maisto kokybę ir apsaugoti nuo užteršimo ir apnuodijimo. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Beveik kasmet Lietuvoje išgirstame apie meningokokinės infekcijos atvejus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet Vilniuje jau užregistruoti 6 meningokokinės infekcijos atvejai. Ši liga beveik kasmet Lietuvoje nusineša ir po keletą gyvybių. Žinia apie meningokokinę infekciją dažniausiai ir baugina labiausiai tuo, kad egzistuoja žaibinės šios ligos formos, kai ligonio gyvybės išgelbėti ne visada pavyksta. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai informuoja apie tai, kokie simptomai būdingi šiai infekcijai, kaip elgtis įtariant infekciją, kaip ji plinta ir ką turėtume žinoti, jeigu mūsų artimoje aplinkoje (mokykloje, darbe, kitame kolektyve) kas nors suserga šia liga.
